Pastaruoju metu Bažnyčioje vėl atsinaujina diskusija dėl šeštojo „Tėve mūsų“ maldos kreipinio. Prancūzijoje buvo nuspręsta maldos tekstą pakeisti taip, kad jis (išvertus į lietuvių kalbą) skambėtų šitaip: „neleisk mums įžengti į pagundą“.
Pastaruoju metu Bažnyčioje vėl atsinaujina diskusija dėl šeštojo „Tėve mūsų“ maldos kreipinio. Prancūzijoje buvo nuspręsta maldos tekstą pakeisti taip, kad jis (išvertus į lietuvių kalbą) skambėtų šitaip: „neleisk mums įžengti į pagundą“.
Prieš pat šv. Velykas, per Didžiąją savaitę, metas kartu su gamta atbusti ir dvasiai. Šv. Kotrynos bažnyčioje kovo 29-ąją skambės „Musica celestis“ – dangiška muzika, atliekama Vilniaus m. sav. Šv. Kristoforo kamerinio orkestro su meno vadovu ir vyr. dirigentu Modestu Barkausku bei sopranu Lina Dambrauskaite.
Šv. Kiprijonas (200–258), vyskupas ir kankinys.
Tėvų pagonių išauklėtas jis iš pradžių dėstė retoriką. Apie 246 m. tapo krikščioniu, o 249 m. – Kartaginos vyskupu. Decijaus persekiojimų laikais jis buvo pasislėpęs ir savo bendruomenei vadovavo laiškais. Valerijaus persekiojimų metu, 257-aisiais, buvo ištremtas, vėliau grąžintas į Kartaginą ir prokonsulo Galerijaus nukirsdintas.
II skaitinys:
Iš šventojo vyskupo ir kankinio Kiprijono traktato Kantrybės nauda
(Nr 6–7: CSEL 3, 401–402)
„Velnias veikia ir 21 amžiuje, tad mes turime išmokti su juo kovoti.“ Šioje frazėje, kurią popiežius Pranciškus ištarė per homiliją Šv. Mortos namų koplyčioje 2014 m. balandį, sukondensuota jo mintis ne tiek apie velnio egzistavimą, o kur kas giliau – apie tai, kaip krikščionis turėtų dorotis su šiuo buvimu. Nors šiandien velnio nesiejame su stereotipiniais įvaizdžiais ar personifikacijomis, jis ir toliau daro poveikį kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime.
Skaitytojus kviečiame šią Didžiąją savaitę praleisti kartu su Bažnyčios tėvais. Didįjį pirmadienį skaitome šventojo popiežiaus Leono Didžioje pamokslą apie apie mums duotą pasirinkimą tarp gyvenimo ir mirties.
Leonas Didysis Romos vyskupo soste išbuvo 21 m. (440–461). Leonas valdė Bažnyčią didelių katastrofų metu. Romos Imperija pasitiko savo žlugimą, o tikinčiųjų tikėjimą griovė įvairios erezijos. Popiežius esmingai prisidėjo prie Jėzaus Kristaus prigimties dogmatinio formulavimo, iškeldamas „asmens“ sąvoką. Jo dėka Chalkedono Susirinkimas (451 m.) paskelbė, kad Jėzus Kristus, žmogumi tapęs Dievo Žodis, yra vienas asmuo, turintis dvi prigimtis, kurios šiame asmenyje jungiasi nesumaišytos, nepakitusios, nepadalytos ir neatskirtos viena nuo kitos (plg. DS 301).
Sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus vadovavo procesijai su verbomis ir aukojo Kančios sekmadienio Mišias. Prasidėjo Didžioji savaitė. Popiežiaus aukotose Mišiose dalyvavo Romos vyskupijos jaunimas, kartu su savo vyskupu – popiežiumi, vyskupijos mastu švenčiantis Pasaulinę jaunimo dieną, o taip pat Romoje vykusio priešsinodinio jaunimo susitikimo dalyviai – 300 jaunų žmonių iš viso pasaulio. Mišių pabaigoje jie popiežiui įteikė visą savaitę turkusius darbus reziumuojantį dokumentą.
Bažnyčios liturgijoje Verbų Sekmadienis yra taip pat ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios Sekmadienis. Tuo primenama, kad kančia ir šlovė yra nuolatinis ir pastovus kiekvieno žmogaus gyvenimo palydovas, kurio kelrodė žvaigždė yra Dievo mokymas, Jo žodžių klausymas bei vykdymas. Su Verbų Sekmadieniu pradedame Didžiąją Savaitę, per kurią dar kartą geriau įsižiūrime ir pažįstame kenčiantį, mirštantį ir mirtį nugalintį Jėzų. Tai metas dar kartą kiekvienam asmeniškai ir visam tikinčiam pasauliui iš naujo apmąstyti, kokia yra mūsų Atpirkimo ir Išganymo prasmė.
Prigimtinio asmens orumo sąvoka yra viena iš kertinių atramų, ant kurių remiasi Vakarų civilizacija ir, plačiau žiūrint, demokratija, žmogaus teisių doktrina ir praktika. Tai buvo pakartota daugybę kartų, įrašyta iš aukščiausio lygio susitarimuose.
„Niekada nepraraskite bendravimo džiaugsmo, svajokite kartu su kitais, neleiskite, kad jaunystės blyksniai užgestų tamsiame kambary, kuriame vienintelis langas į pasaulį yra kompiuterio ar išmaniojo telefono ekranas“, rašo popiežius Pranciškus jaunimui, ketvirtadienį paskelbtoje žinioje šių metų Pasaulinės jaunimo dienos proga. Besiruošiant 2019 m. pradžioje Panamoje vyksiančiam didžiajam jaunimo susitikimui, šiemet jaunimo diena bus švenčiama vyskupijų mastu Verbų sekmadienį, kovo 25 d. Popiežiaus žinios tema – žodžiai, kuriuos Mergelė Marija išgirdo apreiškimo akimirką: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą“ (Lk 1,30).
Viešpats yra ištikimas. Jis mūsų neužmiršta. Todėl mūsų džiaugsmas kupinas vilties, priminė popiežius ketvirtadienio ryto Mišių dalyviams Šv. Mortos namų koplyčioje. Priartėjus Didžiajai savaitei Bažnyčia kviečia apmąstyti Viešpaties ištikimą meilę. Viešpaties meilė yra vidinė, todėl neužmirštanti. Argentinoje, prisiminė popiežius Pranciškus, Motinos dienos proga motinoms dovanojamos neužmirštuolės, kurios žydi dviem spalvoms – mėlynosios dovanojamos gyvoms motinoms, violetinės – mirusioms motinoms, dalijosi prisiminimais popiežius. Jis kalbėjo homilijoje apie Dievą, kuris yra ištikimas kaip tėvas ir kaip motina:
Sekmadienį Romoje prasidės popiežiaus vadovaujamos Didžiosios Savaitės apeigos. Sekmadienio priešpietį popiežius Pranciškus aukos Verbų, Kristaus kančios sekmadienio šv. Mišias, vadovaus procesijai Šv. Petro aikštėje. Mišiose taip pat minima XXXIII Pasaulinė jaunimo diena, kurios tema: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą“ (Lk 1,30). Popiežius palaimins verbas, vadovaus procesijai ir sekmadienio Mišioms. Verbų sekmadienio apeigų šv. Petro aikštėje pradžia – 10 val. Romos laiku.
Trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie šventąsias Mišias, šį kartą apie Šventąją Komuniją. Tačiau visų pirmą Šventasis Tėvas visus pasveikino su pirmąja pavasario diena.
Artėjančiam Vyskupų sinodui jaunimo tema ruošiamasi ne tik Vatikane. Šv. Marijos universiteto Benedikto XVI religijos ir visuomenės centras Jungtinėje Karalystėje (Benedict XVI Centre for Religion and Society) bei Paryžiaus katalikiškas institutas (Institut Catholique de Paris) pristatė analizę, atskleidžiančią jaunų europiečių religingumą bei religijos praktikavimo įpročius. Šios situacijos pristatymas Sinodo dalyviams yra pagrindinis analizę sudariusiųjų tikslas.
Bendruomeninė – asmeninė plotmė
Gavėnia skirta ne vien mūsų akiai ar ausiai, tačiau mūsų gyvenimui. Svarbu atkreipti dėmesį į mūsų vidų, į mūsų gyvenimą, mūsų santykius. Todėl bendruomeninė – asmeninė plotmė, sakyčiau, neišvengiama.
Jei Lietuvoje Tėvo diena minima birželio mėnesį, tai keliose šalyse – Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir kitose – ji minėta kovo 19 dieną, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minint šv. Juozapą, kuris, greta Mergelės Marijos, rūpinosi visomis kūdikėlio Jėzaus žmogiškomis reikmėmis, o jam užaugus išmokė amato.
Jūs, brangūs broliai, išrinkti Viešpaties, mąstykite apie tai, kad buvote išrinkti iš žmonių tarpo ir dėl žmonių, esate skirti dalykams, kurie liečia Dievą. Ne kitus dalykus. Ne dėl reikalų, ne dėl pasaulio šlovės, ne dėl politikos. „Vyskupystė“ yra tarnystės pavadinimas, o ne garbės titulas. Vyskupui dera tarnauti, o ne vyrauti, kaip yra nurodęs Mokytojas: „Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas“, - sakė popiežius Pranciškus, vadovaudamas vyskupų šventimams kovo 19 dienos vakare. Šiuose šventimuose trys kunigai buvo įšventinti arkivyskupais ir netrukus išvyks į įvairias šalis darbuotis kaip apaštaliniai nuncijai, Bažnyčios diplomatinėje tarnystėje.
Kovo 20 dienos ryto šventosiose Mišiose popiežius Pranciškus komentavo, homilijoje, išraiškingą skaitinį iš Skaičių knygos: iš Egipto vergovės išvesta Dievo tauta neteko kantrybės ir pradėjo kalbėti prieš Dievą bei Mozę: „Kodėl išvedei mus iš Egipto numirti dykumoje? Juk čia nėra nei maisto, nei vandens, – mes bjaurimės tuo niekam tikusiu maistu“. Bet kai juos pradėjo gelti „žalčiai“, jie paprašė apsaugos, sakydami: „nusidėjome, nes kalbėjome prieš Viešpatį ir prieš tave. Užtark pas Viešpatį, kad atimtų nuo mūsų žalčius“. Viešpats nurodė Mozei padirbti varinį žaltį: kas į jį pažvelgdavo, tas pagydavo nuo įgėlimo.
Kovo 19 dieną sukakus lygiai penkeriems metams nuo popiežiaus Pranciškaus pontifikato pradžios, Šventojo Sosto spaudos salė pateikia statistinius duomenis apie įvairialypę Šventojo Tėvo veiklą: Mokymą, keliones, susitikimus, įvykius. Peržvelkime juos dar kartą.
Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus, kaip įprasta, komentavo dienos liturginį skaitinį, šį kartą iš Evangelijos pagal Joną, pasakojusį apie Jėzų Jeruzalėje, žydų Velykų išvakarėse, paskutinėmis savo gyvenimo dienomis. Jeruzalėn atvykę graikai, patraukti žydų tikėjimo, prisiartina prie apaštalo Pilypo ir jam pasako apie savo troškimą „pamatyti Jėzų“, didį pranašą apie kurį girdėjo kalbant. Į žodį „pamatyti“, pridūrė popiežius, evangelistas Jonas sudeda daugiau nei vien išorinį pažinimą, bet ir gilų žvilgsnį į asmens šerdį.
Kairiųjų pažiūrų prancūzų profesorius Dominique Woltonas 2016 metais dvylika kartų susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir išleido knygą „Politique et Societé'“ (liet. „Politika ir visuomenė“), apie kurią prieš porą savaičių kalbėjo viešėdamas Lietuvoje Frankofonijos dienų proga. Šiuo metu knygos ilgumo pokalbis verčiamas ir į lietuvių kalbą. Autorius vylėsi, kad skaitytojus ji pasieks iki Pranciškaus kelionės į Lietuvą šių metų rudenį.
„Dėkoju Viešpačiui už šias Mišias, kuriomis pradedu savąją Petro tarnystę iškilmingai minint šv. Juozapą, Mergelės Marijos sutuoktinį ir visuotinės Bažnyčios globėją. Tai labai prasmingas sutapimas. Kartu tai ir garbingojo mano pirmtako vardo diena. Esame su juo malda, kupini meilės ir dėkingumo“, - sakė popiežius Pranciškus pontifikato inauguracijos Mišių homilijoje. Šį pirmadienį, kovo 19 dieną, sukanka lygiai penkeri metai nuo Pranciškaus pontifikato inauguracijos, praėjus šešioms dienoms po jo išrinkimo, 2013 kovo 13-ąją.
Penktojo Gavėnios sekmadienio Evangelija yra iššūkis modernių laikų Bažnyčiai. Jėzaus, paaukojusio savo gyvybę už pasaulio išganymą, pavyzdžiu esame kviečiami ir mes ne prisitaikyti, o veikiau numirti šio pasaulio pavidalui, kad vertai užgimtume dangui. Jėzus aiškiai kalba apie savo kančią ir po to sekantį išaukštinimą, tuo primindamas, kad be kančios nebus ir saldžių atpirkimo vaisių.
Ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie maldos galią. Drąsi ir ištverminga Mozės malda išgelbėjo nuo Dievo rūstybės neištikimą, aukso veršį pradėjusią garbinti į pažadėtąją žemę keliaujančią tautą. Nors ir suprasdamas savo tautos kaltę, Mozė ją myli ir drąsiai prašo Dievą jos nebausti. Mozė negudrauja, nepataikauja, drąsiai sako Dievui tai ką galvoja. Dievui patinka tokia malda. Dievas mato nuoširdų karštą maldavimą ir jį išklauso.
Katalikų Bažnyčia JAV ruošiasi „Devynioms dienoms už gyvybę“, kurios bus minimos visose vyskupijose sausio 18 – 26 dienomis. Jų centre yra „Maldos už negimusio kūdikio teisinę apsaugą diena“, minima sausio 22-ąją.
Pasninkas – tai susilaikymas nuo mėsiškų valgių ir nuo sotaus ar prabangaus maisto. Pasninkas yra konkreti atgailos išraiška. Bažnyčioje atgailos dienos ir laikas yra visi metų penktadieniai ir gavėnia.
Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vyko kassavaitinė popiežiaus Pranciškaus bendroji audiencija. Prieš tai, Vatikano Pauliaus VI audiencijų salės mažojoje auloje, popiežius susitiko su Taivano taoistų delegacija iš Taipėjaus Bao’an šventyklos. Popiežius padėkojo jiems už apsilankymą, už bendra iniciatyvas su Popiežiškąja tarpreliginio dialogo taryba, taip pat už kvietimą apsilankyti Taivane. „Nuoširdžiai dėkoju. Viešpats jus telaimina ir prašau, melskitės už mane“, sakė Pranciškus.
„Pranciškus Vilniuje pagerbs KGB aukas“ – šia antrašte pavadintas gana ilgas interviu su Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininku, Vilniaus arkivyskupu gintaru Grušu, kurį antradienį paskelbė Lenkijos katalikų žinių agentūra KAI. Nors pokalbio temų spektras gana platus, o tiksli popiežiaus vizito Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje programa dar nežinoma, lenkų katalikų žinių agentūros skelbiamame pokalbyje su arkivyskupu į pirmą vietą iškelta žinia, jog vienas popiežiaus vizito Vilniuje įvykių bus apsilankymas buvusiame KGB pastate įrengtame muziejuje ir malda už totalitarinių režimų nužudytus žmones.
Rugsėjo 25 d. popiežius Pranciškus lankysis Estijos sostinėje Taline. Tai bus paskutinis Lietuvoje rugsėjo 22 d. prasidėsiančios kelionės į Baltijos šalis etapas. Italijos katalikų žinių agentūrą SIR skelbia pokalbį su mažos, apie septynis tūkstančius narių turinčios, katalikų bendruomenės ganytoju, Estijos apaštališkuoju administratoriumi vyskupu Philippe’u Jourdanu.
Pirmadienį paviešintose laiško išraukose popiežius emeritas Benediktas XVI teigia matantis aiškią „vidinę vienybę“ tarp savo pontifikato ir savo įpėdinio Pranciškaus Petro tarnystės. Bandymus piešti kitokį vaizdą jis pavadino „kvailais prietarais“, rašo „Crux“.
Kovo 13 dieną sukakus penkeriems popiežiaus Pranciškaus pontifikato metams, ne vienas apžvalgininkas atsiminė Šventojo Tėvo interviu vienam Meksikos televizijos kanalui 2015 metų kovo mėnesį, praėjus dvejiems metams nuo jo išrinkimo, 2013 metų kovo 13-ąją.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode